Džiūgauk, nes Kalėdos – tai džiaugsmas!
Mielas
Angelėli,
ir vėl Kalėdos,
tokios baltos, snieguotos... nostalgiškos, tiems mūsų vaikystės laikams,
kai su tokiu ypatingu nekantrumu jų laukdavome ir mokėdavome taip atvirai tuo
džiaugtis.
Gi vaiko širdutė nemoka vertinti, ji
nežeidžia, neslepia, ji džiaugiasi tikru džiaugsmu ir verkia tikromis ašaromis.
Atrodytų, mūsų vaikiškų širdelių džiaugsmai tada nebuvo niekuo ypatingi, tačiau
iš tikro juose ir slypėjo ta tikroji Kalėdų dvasia ir Dievo meilės paslaptis.
O suaugusiųjų
gyvenimo rutina, negandos, rūpesčiai, ligos... ar iš visų kampų tik ir girdimas
šių dienų materialumo išaukštinimas nuslopino ar kažkur giliai giliai mūsų
sielose užslėpė tą vaikystėje taip lengvai patiriamą jausmą!
Kalėdos, tai ne laikas, o būsena, kai
branginame meilę, gerumą, artumą... Brangiausioms
dovanoms nereikia daug pinigų, nes geriausia dovana - laikas, skirtas artimiems
žmonėms. Tai švelni, kantri, drąsi ir jautri širdis tiems, kuriuos mylime ar stengiamės
ir privalome mylėti.
Viso to ir
linkiu Tau, mano brangiausias žmogau... drauge, bičiuli! Vėl pabandykime atrasti savyje tą pačią Šv. Kalėdų dvasią, su kuria
vaikystė buvo stebuklinga. Tai susigrąžinę
vėl būsime laimingi! Ramybės širdyje ir jaukumo namuose!
Visa tai, kas gražu ir prasminga,
visa tai, kas atneša džiaugsmą, telydi Tave per šias Kalėdas!
Tavo Vabaliukas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą