antradienis, gruodžio 25, 2018

Šv. Kalėdos

Džiūgauk, nes Kalėdos – tai džiaugsmas!

 Mielas Angelėli,
ir vėl Kalėdos, tokios baltos, snieguotos...  nostalgiškos, tiems mūsų vaikystės laikams, kai su tokiu ypatingu nekantrumu jų laukdavome ir mokėdavome taip atvirai tuo džiaugtis.

Gi vaiko širdutė nemoka vertinti, ji nežeidžia, neslepia, ji džiaugiasi tikru džiaugsmu ir verkia tikromis ašaromis. Atrodytų, mūsų vaikiškų širdelių džiaugsmai tada nebuvo niekuo ypatingi, tačiau iš tikro juose ir slypėjo ta tikroji Kalėdų dvasia ir Dievo meilės paslaptis.

O suaugusiųjų gyvenimo rutina, negandos, rūpesčiai, ligos... ar iš visų kampų tik ir girdimas šių dienų materialumo išaukštinimas nuslopino ar kažkur giliai giliai mūsų sielose užslėpė tą vaikystėje taip lengvai patiriamą jausmą!

Kalėdos, tai ne laikas, o būsena, kai branginame meilę, gerumą, artumą... Brangiausioms dovanoms nereikia daug pinigų, nes geriausia dovana - laikas, skirtas artimiems žmonėms. Tai švelni, kantri, drąsi ir jautri širdis tiems, kuriuos mylime ar stengiamės ir privalome mylėti.

Viso to ir linkiu Tau, mano brangiausias žmogau... drauge, bičiuli! Vėl pabandykime atrasti savyje tą pačią Šv. Kalėdų dvasią, su kuria vaikystė  buvo stebuklinga. Tai susigrąžinę vėl būsime laimingi! Ramybės širdyje ir jaukumo namuose!

Visa tai, kas gražu ir prasminga, visa tai, kas atneša džiaugsmą, telydi Tave per šias Kalėdas!




Tavo Vabaliukas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą